Naujienos

1 2 3 6

Šeimos diena

 Gegužės 15 d. Agluonėnų kultūros namuose lopšelio-darželio bendruomenė šventė tarptautinę Šeimos dieną. Šeimoje mes augame, mylime, auginame, mokomės, dalinamės. Šeimoje visi esame svarbūs: proseneliai, seneliai, tėveliai, vaikai.

- Kiek pasaulyje vaikučių, tiek juos mylinčių močiučių.

-Mano tėvelis dar turi tėtį. Meiliai vadinu jį Seneliuku.

-Kaip saulytė, kaip šviesi, Tu, mamyte, man esi.

-Paimk delniuką mano į savo delną, tėti. Pakelk mane į saulę, į aukštą aukštą dangų.

Dėkojame vaikams, vaikus koncertui parengusioms mokytojoms, mokytojų padėjėjoms, Agluonėnų seniūnijai už pagalbą rengiantis koncertui, visai bendruomenei šventusiai Šeimos dieną.

SVEIKA MOKYKLA

AGLUONĖNŲ LOPŠELIS-DARŽELIS „NYKŠTUKAS“ PRIPAŽINTAS SVEIKATĄ STIPRINANČIA MOKYKLA.

DŽIAUGIAMĖS IR KVIEČIAME VISĄ BENDRUOMENĘ TELKTIS VAIKŲ SVEIKATOS STIPRINIMUI.

parsisiųsti RGB formatu

AUGINO MOČIUTĖ, 2019

Klaipėdos r. ugdymo įstaigų vaikų ir mokinių dainų konkurse-festivalyje „Augino močiutė“ 2019 m. balandžio 18 d. mūsų darželį atstovavo Ugnė Jakštaitė ir Arnas Jonas Gedrimas. Vaikus konkursui parengė meninio ugdymo mokytoja Gintė Žukauskienė. Džiaugiamės  ir dėkojame vaikams ir mokytojai už puikų pasirodymą.

2019 metų saugiausia ikimokyklinio ugdymo įstaiga

Agluonėnų lopšelis-darželis dalyvavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato konkurse

„2019 metų saugiausia ikimokyklinio ugdymo įstaiga“.

               Pagrindinis Konkurso tikslas –  ugdyti ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų saugaus elgesio kelyje įgūdžius, plėtoti saugaus eismo sampratą realiame gyvenime, minint Saugaus eismo dieną, formuoti teigiamą vaikų požiūrį į policiją ir stiprinti tarpusavio bendravimą.

DĖKOJAME tėveliams ir darbuotojams, kad laikosi saugaus eismo taisyklių ir taip pasirūpina vaikų saugumu bei prisideda prie teigiamo lopšelio-darželio, kaip saugios įstaigos, įvertinimo. Įstaiga gavo 9 balų įvertinimą.

DĖKOJAME vaikams, puikiai, atstovavusiems darželį konkurse ir juos rengusiai mokytojai, logopedei Ritai Stirbienei.

AGLUONĖNŲ LOPŠELIO-DARŽELIO "NYKŠTUKAS" BENDRUOMENĖ TĘSIA EKOLOGINIO UGDYMO PROJEKTUS, SKATINA GAMTOJE ELGTIS ATSAKINGAI, KURTI IR PUOSELĖTI APLINKĄ, SUŽINOTI IR IŠMOKTI AUGINTI, VERTINTI, DŽIAUGTIS.

 

Baltos žiemos stebuklai

Moliūgų miestas

Tėveliai su vaikais kūrė moliūgus-namelius. Pastatėme ypatingą moliūgų miestą. Ačiū už nuostabias idėjas, kruopštumą, išradingumą, šmaikštumą.

 

Lietuvininkų spintos turtai

 

 

Ne drapana gražina žmogų, o žmogus drapanas. Taip sakydavo žmonės prieš šimtą metų, sako ir dabar, norėdami pabrėžti, koks svarbus vidinis mūsų kiekvieno grožis, koks svarbus vidinis laisvės pojūtis dėvint savo tautinį ar kitokį drabužį. Apie paprastuose liaudies pasakymuose, pastebėjimuose slypinčią išmintį kalbėjomės susitikę birželio 7 d. Klaipėdos rajono ir regiono pedagogai Agluonėnų etnografinėje sodyboje-muziejuje kūrybinėse dirbtuvėse „Lietuvininkų spintos turtai“. Į renginį atvyko garbios viešnios buvusi ilgametė Agluonėnų lopšelio-darželio „Nykštukas“ direktorė Gražina Treigienė, Klaipėdos etnokultūros centro dailininkė etnologė Elena Matulionienė. Kartu su bendraminčiais tautodailininkais Rimante Šalčiuviene, Šalne ir Audriumi Valčiukais, Agluonėnų lopšelio-darželio pedagogės parengė įdomią ir naudingą kūrybinių dirbtuvių programą.

Mylėk seną drabužį ir naujas bus. Svarstėme, kas būtų mus sutikę Agluonėnų etnografinėje sodyboje, jei būtume čia atėję prieš šimtą metų? Ar svetingai? Kaip pakalbintų, kuo pavaišintų? Kaip gerai, kad išmintingi žmonės prieš 35 metus rūpinosi šios sodybos išlikimu. Išlikusi Agluonėnų etnografinė sodyba-muziejus, čia gyvenusių paskutinių šeimininkų daiktai leidžia mums įsivaizduoti, sudabartinti praeitį. Kaip gerai, kad kūrybingi žmonės prieš 35 metus prakalbino Agluonėnų etnografinės sodybos-muziejaus klojimą ir jis tapo klojimo teatru, žinomu ne tik Lietuvoje. Jaukiai įsikūrę, įsiklausę į klojimo dvasią, džiaugėmės darželio priešmokyklinio amžiaus vaikų ir pedagogių sukurtu vaidinimu „Kabakšt kabaldakšt“. Etnografinė sodyba ypatinga autentiška edukacinė erdvė vaikų etninės kultūros ugdymui. Agluonėnų lopšelio-darželio edukacinė programa „Iš kartos į kartą“ nuo 2010 m. įsitraukusi į Klaipėdos rajono etninės kultūros plėtros programą. Gaudami dalinį programos finansavimą galime į veiklas su vaikais, pedagogais pakviesti tautodailininkus, rengti kūrybines parodas, metodinius renginius. Nuo 2006 m. Agluonėnų etnografinėje sodyboje-muziejuje, bendradarbiaudami su Gargždų krašto muziejumi, bendruomeniškai švenčiame Jurgines. Šiemet į dvyliktas Jurgines buvo suvažiavę 170 bičiulių iš Klaipėdos, Palangos, Šilutės rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Nuosekli etninės kultūros ugdymo veikla augina norą giliau pažinti, stiprina ryšius su tradicijomis.

Svetimi rūbai nešildo. Vienas iš etninio savitumo ženklų yra tautinis drabužis. Mes, lopšelio-darželio pedagogės, savo tautinį kostiumą pradėjome kurti nuo detalių, kurios charakteringos lietuvininkų kraštui. Pirmiausia sumanėme pasisiūti delmonus. Dalinomės žiniomis, kas, kur, ką matėme. Tautodailininkė Rimantė Šalčiuvienė perprato, kaip delmonas siuvamas. Išsisiuvinėjome, kuriai koks raštas mielesnis. Kita savita Klaipėdos krašto moterų tautinio kostiumo detalė – moterų kepurėlė. Sunku buvo rasti pavyzdžių, kaip teisingai pasiūti moterų kepurėlę. Auklėtoja Renata Kutkė sudarė brėžinius, pasisiuvome, išsiuvinėjome savo kepurėles. Riešinės – brangi ir daug laiko reikalaujanti tautinio drabužio detalė. Kaip megzti riešines kūrybinėse dirbtuvėse demonstravo ir mokė auklėtoja Vaida Tiškuvienė. Auklėtoja surengė savo kurtų riešinių parodą. Ji šia kūrybine „liga“ užkrečia ir kitas darželio darbuotojas. Riešinių mezgimo kūrybinėse dirbtuvėse talkino mokytojo padėjėja Jūratė Buivydienė. Buvo sakoma, kad šiuršis – ne drabužis, merga – ne šeimyna, ožka – ne gyvulys. Bet kaip atrodytų tautinis kostiumas be šiuršio? Sodybos troboje įsikūrusi tautodailininkė Rimantė Šalčiuvienė rankine siuvimo mašina mokė siūti šiuršį. Taip pamažu kuriame savo tautinį kostiumą, galėsiantį garbingai kaboti spintoje tarp išeiginių suknelių. Tačiau jaučiame, kad nepakanka tik praktinio patyrimo, reikia ir gilesnio teorinio žinojimo.

                      Geri drabužiai praveria duris. Kokių turtų yra lietuvininkų spintoje geriausiai papasakoti ir daug patarti gali Elena Matulionienė, Klaipėdos etnokultūros centro dailininkė etnologė, tyrinėjanti, populiarinanti ir gaivinanti Mažosios Lietuvos liaudies meną, o ypač tautinį kostiumą.

Sužinojome įdomių dalykų apie Klaipėdos krašto moterų ir vyrų tautinius drabužius, charakteringus galvos apdangalus, kostiumo detales, susidarėme bendresnį ir gilesnį vaizdinį apie istorinio laikmečio įtaką tautinio kostiumo kūrimuisi, išlikimui. Lietuvininkų spintoje daug turtų, dar ne vieną kartą galėtume praverti ir atrasti nauja, išmokti, pasidalinti, vieni kitus praturtinti, sustiprinti norą gilintis ir tęsti.

                      Tautodailininkai Šalnė ir Audrius Valčiukai pakvietė į pievą prisirinkti smilgų, žolynų. Keramikos kūrybinėse dirbtuvėse etnografinės sodybos galerijoje jų mokomi kūrėme muilines. Surinkti žolynai papuošę kūrybinius darbus primins malonų laiką praleistą Agluonėnų etnografinėje sodyboje-muziejuje.

Kūrybinėse dirbtuvėse „Lietuvininkų spintos turtai“ be skubėjimo, be įtampos, skirdami brangaus laiko sau, sužinojome, išmokome, sukūrėme, išbandėme senovinius kafijos, šišioniškių pyragų receptus, pabuvome su bendraminčiais, pasidalinome mintimis, susidraugavome. Kūrybines dirbtuves tikimės išaugsiant į tradicinį etninės kūrybos renginį pedagogams. Liaudies išmintis nesensta: brangus rūbas saugomas, doras žmogus visų gerbiamas.

1 2 3 6