Naujienos

 

AGLUONĖNŲ LOPŠELIS-DARŽELIS „NYKŠTUKAS“ PRIPAŽINTAS SVEIKATĄ STIPRINANČIA MOKYKLA. DŽIAUGIAMĖS ĮVERTINIMU IR KVIEČIAME VISĄ BENDRUOMENĘ TELKTIS VAIKŲ SVEIKATOS STIPRINIMUI

parsisiųsti RGB formatu

AGLUONĖNŲ LOPŠELIO-DARŽELIO "NYKŠTUKAS" BENDRUOMENĖ TĘSIA EKOLOGINIO UGDYMO PROJEKTUS, SKATINA GAMTOJE ELGTIS ATSAKINGAI, KURTI IR PUOSELĖTI APLINKĄ, SUŽINOTI IR IŠMOKTI AUGINTI, VERTINTI, DŽIAUGTIS.

parsisiųsti PDF formatu

parsisiųsti PPTX formatu

 

RUGSĖJIS sukvietė vaikus į darželį. Linkime mums visiems įdomių, spalvingų, draugiškų mokslo metų

 

 

LIETUVININKŲ SPINTOJE DAUG TURTŲ

 

Ne drapana gražina žmogų, o žmogus drapanas. Taip sakydavo žmonės prieš šimtą metų, sako ir dabar, norėdami pabrėžti, koks svarbus vidinis mūsų kiekvieno grožis, koks svarbus vidinis laisvės pojūtis dėvint savo tautinį ar kitokį drabužį. Apie paprastuose liaudies pasakymuose, pastebėjimuose slypinčią išmintį kalbėjomės susitikę birželio 7 d. Klaipėdos rajono ir regiono pedagogai Agluonėnų etnografinėje sodyboje-muziejuje kūrybinėse dirbtuvėse „Lietuvininkų spintos turtai“. Į renginį atvyko garbios viešnios buvusi ilgametė Agluonėnų lopšelio-darželio „Nykštukas“ direktorė Gražina Treigienė, Klaipėdos etnokultūros centro dailininkė etnologė Elena Matulionienė. Kartu su bendraminčiais tautodailininkais Rimante Šalčiuviene, Šalne ir Audriumi Valčiukais, Agluonėnų lopšelio-darželio pedagogės parengė įdomią ir naudingą kūrybinių dirbtuvių programą.

Mylėk seną drabužį ir naujas bus. Svarstėme, kas būtų mus sutikę Agluonėnų etnografinėje sodyboje, jei būtume čia atėję prieš šimtą metų? Ar svetingai? Kaip pakalbintų, kuo pavaišintų? Kaip gerai, kad išmintingi žmonės prieš 35 metus rūpinosi šios sodybos išlikimu. Išlikusi Agluonėnų etnografinė sodyba-muziejus, čia gyvenusių paskutinių šeimininkų daiktai leidžia mums įsivaizduoti, sudabartinti praeitį. Kaip gerai, kad kūrybingi žmonės prieš 35 metus prakalbino Agluonėnų etnografinės sodybos-muziejaus klojimą ir jis tapo klojimo teatru, žinomu ne tik Lietuvoje. Jaukiai įsikūrę, įsiklausę į klojimo dvasią, džiaugėmės darželio priešmokyklinio amžiaus vaikų ir pedagogių sukurtu vaidinimu „Kabakšt kabaldakšt“. Etnografinė sodyba ypatinga autentiška edukacinė erdvė vaikų etninės kultūros ugdymui. Agluonėnų lopšelio-darželio edukacinė programa „Iš kartos į kartą“ nuo 2010 m. įsitraukusi į Klaipėdos rajono etninės kultūros plėtros programą. Gaudami dalinį programos finansavimą galime į veiklas su vaikais, pedagogais pakviesti tautodailininkus, rengti kūrybines parodas, metodinius renginius. Nuo 2006 m. Agluonėnų etnografinėje sodyboje-muziejuje, bendradarbiaudami su Gargždų krašto muziejumi, bendruomeniškai švenčiame Jurgines. Šiemet į dvyliktas Jurgines buvo suvažiavę 170 bičiulių iš Klaipėdos, Palangos, Šilutės rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Nuosekli etninės kultūros ugdymo veikla augina norą giliau pažinti, stiprina ryšius su tradicijomis.

Svetimi rūbai nešildo. Vienas iš etninio savitumo ženklų yra tautinis drabužis. Mes, lopšelio-darželio pedagogės, savo tautinį kostiumą pradėjome kurti nuo detalių, kurios charakteringos lietuvininkų kraštui. Pirmiausia sumanėme pasisiūti delmonus. Dalinomės žiniomis, kas, kur, ką matėme. Tautodailininkė Rimantė Šalčiuvienė perprato, kaip delmonas siuvamas. Išsisiuvinėjome, kuriai koks raštas mielesnis. Kita savita Klaipėdos krašto moterų tautinio kostiumo detalė – moterų kepurėlė. Sunku buvo rasti pavyzdžių, kaip teisingai pasiūti moterų kepurėlę. Auklėtoja Renata Kutkė sudarė brėžinius, pasisiuvome, išsiuvinėjome savo kepurėles. Riešinės – brangi ir daug laiko reikalaujanti tautinio drabužio detalė. Kaip megzti riešines kūrybinėse dirbtuvėse demonstravo ir mokė auklėtoja Vaida Tiškuvienė. Auklėtoja surengė savo kurtų riešinių parodą. Ji šia kūrybine „liga“ užkrečia ir kitas darželio darbuotojas. Riešinių mezgimo kūrybinėse dirbtuvėse talkino mokytojo padėjėja Jūratė Buivydienė. Buvo sakoma, kad šiuršis – ne drabužis, merga – ne šeimyna, ožka – ne gyvulys. Bet kaip atrodytų tautinis kostiumas be šiuršio? Sodybos troboje įsikūrusi tautodailininkė Rimantė Šalčiuvienė rankine siuvimo mašina mokė siūti šiuršį. Taip pamažu kuriame savo tautinį kostiumą, galėsiantį garbingai kaboti spintoje tarp išeiginių suknelių. Tačiau jaučiame, kad nepakanka tik praktinio patyrimo, reikia ir gilesnio teorinio žinojimo.

                      Geri drabužiai praveria duris. Kokių turtų yra lietuvininkų spintoje geriausiai papasakoti ir daug patarti gali Elena Matulionienė, Klaipėdos etnokultūros centro dailininkė etnologė, tyrinėjanti, populiarinanti ir gaivinanti Mažosios Lietuvos liaudies meną, o ypač tautinį kostiumą.

Sužinojome įdomių dalykų apie Klaipėdos krašto moterų ir vyrų tautinius drabužius, charakteringus galvos apdangalus, kostiumo detales, susidarėme bendresnį ir gilesnį vaizdinį apie istorinio laikmečio įtaką tautinio kostiumo kūrimuisi, išlikimui. Lietuvininkų spintoje daug turtų, dar ne vieną kartą galėtume praverti ir atrasti nauja, išmokti, pasidalinti, vieni kitus praturtinti, sustiprinti norą gilintis ir tęsti.

                      Tautodailininkai Šalnė ir Audrius Valčiukai pakvietė į pievą prisirinkti smilgų, žolynų. Keramikos kūrybinėse dirbtuvėse etnografinės sodybos galerijoje jų mokomi kūrėme muilines. Surinkti žolynai papuošę kūrybinius darbus primins malonų laiką praleistą Agluonėnų etnografinėje sodyboje-muziejuje.

Kūrybinėse dirbtuvėse „Lietuvininkų spintos turtai“ be skubėjimo, be įtampos, skirdami brangaus laiko sau, sužinojome, išmokome, sukūrėme, išbandėme senovinius kafijos, šišioniškių pyragų receptus, pabuvome su bendraminčiais, pasidalinome mintimis, susidraugavome. Kūrybines dirbtuves tikimės išaugsiant į tradicinį etninės kūrybos renginį pedagogams. Liaudies išmintis nesensta: brangus rūbas saugomas, doras žmogus visų gerbiamas.

 

Sužydo sodai ir gėlynai. Gamta džiugina mus spalvomis, kvapais, garsais…

 

 

Vaikai savo mamytes ir močiutes sveikino su Mamos diena. Šventinis koncertas „Dovana mamai“ vyko Agluonėnų kultūros namuose. Renginį puošė trispalvė juosta mamai, kurią pynėme dalyvaudami tarptautiniame vaikų meno projekte „Juosta Mamai, 2018“. 

 

 

Klaipėdos r. Agluonėnų lopšelio-darželio „Nykštukas“ Etninės kultūros puoselėjimo renginyje „Iš kartos į kartą: Jurginės“. 2018 m. dalyvavo 170 dalyvių iš Klaipėdos lopšelio-darželio „Versmė“, Klaipėdos lopšelio-darželio „Vyturėlis“, Palangos lopšelio-darželio „Pasaka“, Šilutės rajono Saugų vaikų darželio, Agluonėnų pagrindinės mokyklos. Vaikų ir pedagogų kūrybinių darbų parodą „Amatų sodelis: medžiai lietuvių liaudies tautosakoje“ parengė pedagogės,   tautodailininkai Rimantė Šalčiuvienė, Šalnė ir Audrius Aleksas Valčiukai. Jurginių kiaušinienę kepė darželio darbuotojos. Dėkojame Jurgnių karvutės ir gardaus sūrio šeimininkei Redai Norkevičienei. 

 

 

 

 

„PASAKOS“ teatrų festivalis 2018

Palangos lopšelyje-darželyje "Pasaka" priešmokyklinio ugdymo grupės ugdytiniai ir pedagogės L.Karmonė, V. Tiškuvienė, G. Žukauskienė rodė spektakliuką "Kabakšt kabaldakšt".

 

 

AŠ BĖGU 2018

 

RESPUBLIKINĖ  IKIMOKYKLINIŲ  ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ ASOCIACIJA „SVEIKATOS ŽELMENĖLIAI“ INICIJAVO SVEIKATINIMO     AKCIJĄ

„Sveikas vaikas – laimingas vaikas“ skirtą  Pasaulinei sveikatos dienai paminėti

 

          Sveikatinimo  akcija „Sveikas vaikas – laimingas vaikas“ skirta  Pasaulinei sveikatos dienai paminėti  vyksta  jau penktus metus iš eilės. Akcijos organizatoriai siekia sudominti visas respublikos ikimokyklines įstaigų bendruomenes masiniu bėgimu. Populiarinti bėgimo kultūrą Lietuvoje tarp ikimokyklinio ugdymo įstaigų, skatinti domėjimąsi bėgimu. Formuoti teigiamą požiūrį į bėgimą kaip sveikatinimo priemonę ir ugdyti poreikį bėgiojimui drauge su šeima. Padėti suvokti bėgiojimo svarbą fizinei ir psichinei sveikatai.

 

 

 

Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjom, yra mūsų.
 Vadinam jį Lietuva ir norim, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapių neišnyktų.
  Rašom ir tariam jį kartu su kitais nemažiau vertais, garbintais tautų ir valstybių vardais,
 norim, kad su pagarba mus ištartų.
Justinas Marcinkevičius

 

SVEIKINAME SU LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIU

Klaipėdos r. Agluonėnų lopšelio-darželio „Nykštukas“  vaikai ir darbuotojai valstybės atkūrimo šimtmečiui skyrė piešinius, meninius darbelius, trispalvius rankdarbius, stendą Agluonėnų sode „Vaikystės takai šimtmečio Lietuvoje: vaikų mintys, piešiniai, veiklos auginančios pilietiškumą", 100 nykštukų Lietuvos atkūrimo šimtmečiui.

Vasario 15 d. 9.30 val. su vaikais darželyje minėsime šimtąją vasario 16-ąją. Kviečiame vasario 16 d. valstybės atkūrimo šimtmetį kartu su vakais minėti savo šeimose, bendruomenėse.

 

 

 

 

Kažkada piešiau kaip Rafaelis, tačiau man prireikė viso gyvenimo, kad išmokčiau piešti kaip vaikas. Pablo Pikaso.

2015m. lapkričio 19 d. 9. 30 val. Agluonėnų lopšelyje darželyje „Nykštukas“ vyko metodinis renginys

„Vaikas ir kūryba: sėkminga vaiko, ugdytojų ir kūrybinių metodikų sąveika visuminiam ugdymuisi“

Iš renginio darbotvarkės:

Kompozicija „Fėjų sodas“. Sigita Lukauskienė, meninio ugdymo pedagogė, Agluonėnų lopšelis-darželis „Nykštukas“.

 Įvadas „Vaikas ir kūryba. Kaip užauginti kūrėjus?“. Andželika Jasienė, direktorė, Agluonėnų lopšelis-darželis „Nykštukas“.

 Pranešimas ir praktinė veikla „Braižinėjimas – grafiškas kūrybos metodas, padedantis vaikui ruoštis mokyklai“. Loreta Karmonė, priešmokyklinio ugdymo pedagogė, vyresnioji auklėtoja, Agluonėnų lopšelis-darželis „Nykštukas“.

 Pranešimas „Siuvinėjimas. Netradicinio ugdymo metodo panaudojimo galimybės ikimokykliniame amžiuje“. Regina Romankevičienė, vyresnioji auklėtoja, Dovilų lopšelis-darželis „Kregždutė“.

 Pranešimas „Kūrybiškumo ugdymas – sėkmingo ir prasmingo ugdymosi link“. Vilma Savickienė, pradinio ugdymo mokytoja metodininkė, Agluonėnų pagrindinė mokykla.

 Pranešimas ir praktinė veikla „Dailės terapijos metodų taikymas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje“. Irena Rimkuvienė, priešmokyklinio ugdymo pedagogė, auklėtoja metodininkė,  mama Loreta Mcivor, Saugų vaikų darželis.

 Renginio refleksija „Minčių voratinklis“. Mintimis dalijosi buvusi darželio direktorė G. Treigienė, Klaipėdos r. Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė I. Barbšienė, Klaipėdos r. Švietimo centro metodininkė N. Skliuderienė, Klaipėdos r. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo metodinio būrelio pirmininkė L. Petrauskienė, pedagogės iš kitų rajono ugdymo įstaigų. Renginiui parengta kūrybinių darbų paroda: G. Treigienės akvarelės darbai, vaikų kūrybiniai darbeliai iš molio, gamtinės medžiagos, vaikų darbeliai parengti su tautodailininke R. Šalčiuviene.

 

Bendradarbiavimas su „Eko karta“, 2014 m.

 

konkurso „sodo dėlionė“ rezultatai, atradimai, akimirkos

„Moliūgų ratelis“: daržo lysvėje pasėjome dvi moliūgų ir dvi patisonų sėklas. Visos sėklos sudygo. Derlius: 5 moliūgėliai ir 4 patisonai.

„Mūsų pomidoriukai“: Darželio šiltnamyje pasodinome grupėje iš sėklų išaugintus 15 pomidorų sodinukų. Pomidorai aukštaūgiai. Gausiai užderėjo geltonų ir raudonų pomidorų. Gražu.

„Vaistažolių sodelis“: Vaistažolių sodelį pasėjome daržo lysvėje. Sodelyje auginame: ežiuoles, medetkas, čiobrelį, nakvišas, melisą, mėtas, ramunėles.

„Skanulių lysvė“: garžgarstės, bazilikai, šaltmėtės, mairūnai sudygo daigykloje grupėje, o vėliau buvo susodinti daržo lysvėje.

„Moliūgų ratelis“: kadangi mūsų ugdytiniai maži, norėdami apčiuopiamo rezultato, nutarėme auginti moliūgus. Sukasėme lysvę, o vaikai pasėjo dvi moliūgo ir dvi patisono sėklas. Vaikai labai džiaugėsi, kai sėklos sudygo. Smagiausias atradimas buvo kai po vasaros atėję į darželį vaikai pamatė lysvėje užderėjusius 5 moliūgus ir 4 patisonus. Vaikai kilojo moliūgus – kas aukščiau iškels, matavo – kuris didesnis. Vaikai galėjo išsiaiškinti, ką reiškia žodis derlius, koks džiaugsmas apima, kai darže iš mažos sėklos išauga didelė daržovė. Žinoma, savo moliūgus suvalgėme. Buvo labai skanūs. (Auklėtoja Astra).

„Mūsų pomidoriukai“: Mūsų vaikai mažiausi, todėl kol pomidorų sėklas daiginome ir auginome sodinukus, jie stebėjo, kaip tai daro auklėtojos ir auklytė. Kai pomidorai išaugo šiltnamyje ir užderėjo, vaikai stebėjosi, kad jie aukštesni už juos ir už auklėtojas. Labiausiai vaikai džiaugėsi pomidorų spalvomis – geltona, raudona. Vaikai suprato, kad žalios spalvos pomidorai – neprinokę, nes neskanūs, o spalvoti pomidorai – skanumėlis. Augustas pasakė, kad pomidorai atrodo kaip boružėlės, tik be taškelių. (Auklėtojos Sandra ir Ingrida).

„Vaistažolių sodelis“: Vaistažolių sodelį auginame ne pirmus metus. Jame jau suvešėjo ežiuolės. Kasmet pasėjame naujų vaistažolių. Vaikai sėklas sėjo patys. Būdami lauke vaikai dažnai nubėga į sodelį ir pasakoja, kas jau pražydo, kaip kvepia, kokios spalvos žiedai. Išmokome rinkti vaistažoles, rišti jų šluoteles, džiovinti. Susiradome enciklopedijose vaistažolių aprašymus, sužinojome jų naudą. Klausėme, kokias vaistažoles namuose augina tėveliai. Vaikai pasakojo, kad retai geria žolelių arbatas namuose. Nutarėme, kad grupėje kartą per savaitę gersime pačių išaugintų vaistažolių arbatas ir sužinosime, ar jos skanios. (Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Loreta).

 

„Skanulių lysvė“: Sutarėme su darželio meistru, kad pagamintų stalelį ant kurio daigykloje auginome prieskonių sodinukus. Kai vieną rytą atėję į darželį radome sudygusias sėklas, labai apsidžiaugėme. Matėme kokie gležni ir liauni daigeliai. Vaikai rūpestingai juos laistė, atsargiai pikiavo. Sužinojome, kas yra skonis, kaip jį jaučiame. Tada pasidarė aiškiau, kodėl naudojami prieskoniai. Ragavome. Atradome naujų skonių. Kai kurie prieskoniai vaikams nepatiko. Atradome, kad prieskoniai turi įdomų kvapą. Gėrėme „šalmėtinę“ arbatą, ja vaišinome tėvelius. Sudžiovinome žoleles. Jas panaudosime gamindami įvairius patiekalus grupėje. (Auklėtojos Rita ir Diana).skanulių lysve1